„Plano esmė yra padėti verslui atlaikyti šį sunkmetį pirmiausiai sukuriant instrumentus, kaip spręsti vieną iš esminių problemų – verslo kreditavimą, antra esminė dalis yra gerokai spartinama namų renovacijos programa, kuri padėtų mums pasiekti dviejų tikslų: sutaupyti energijos ir padėti statybų verslui", – penktadienį po dalykinių pietų su verslo atstovais sakė premjeras Andrius Kubilius.
Jo teigimu, pirmieji pinigai verslą turėtų pasiekti kovą, o didžiosios plane numatytos sumos – vasaros pradžioje.
„Jeigu mes nesugebėtume artimiausiu metu šio pinigų kiekio įlieti į rinką, tai rinkos susitraukimas gali būti būti gerokai skaudesnis nei mes planavome praėjusiųjų metų pabaigoje", – kalbėjo premjeras.
Parengtame plane Vyriausybė yra užsibrėžusi gerokai paspartinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Šiemet žadama vietoj planuotų 3,3 mlrd. Lt įsisavinti 5 mlrd. Lt.
„Liūto dalis" – renovavimui
Vyriausybės parengtame plane viešųjų pastatų ir daugiabučių renovavimui ketinama skirti apie 2,3 mlrd. Lt – maždaug pusę visų plane numatytų pinigų. Maždaug 1,8 mlrd. Lt Vyriausybė ketina surinkti pati iš Europos Sąjungos lėšų, Europos investicijų banko ir biudžeto lėšų, o likusios dalies laukia iš komercinių bankų.
Žadama siekti, kad šie pinigai būtų įsisavinami per 2009-2010 m.
Viešųjų pastatų remontui numatoma skirti maždaug 800 mln. Lt. Likusieji pinigai turėtų keliauti daugiabučių renovavimui.
„Įgyvendinus šią programą gyventojai mažiau mokės už šilumą ir turės daugiau pinigų kitam vartojimui", – po susitikimo su verslo atstovais kalbėjo ūkio ministras Dainius Kreivys.
Ministras tikisi, kad papildomai pavyks pritraukti dar 2 mlrd. Lt Europos Sąjungos lėšų. Tokiu atveju plano apimtis padidėtų iki 6 mlrd. Lt.
Didžiausią plano lėšų dalį turėtų sudaryti europiniai pinigai, iš biudžeto planuojama skirti 100-300 mln. Lt.
Verslo kreditams – europiniai pinigai
Siekdama palengvinti verslo galimybes skolinti Vyriausybė sukūrė Verslo fondą, kuris turėtų sukaupti Europos investicijų banko, Europos struktūrinių fondų, biudžeto lėšas, kad jie kreditų ar garantijų forma būtų pasiekiami rinkai. Skaičiuojama, kad šis fondas turėtų sukaupti ne mažiau 1,3 mlrd. Lt.
Verslo fondo pinigus planuojama skirstyti per tarpininkus, pavyzdžiui, bankus, iš kurių dar tikimasi pritraukti 0,4-0,6 mlrd. Lt.
„Šios lėšos bus naudojamos skolinti tiek apyvartinėms lėšoms, tiek investiciniams projektams. Šių lėšų prioritetai bus nustatyti gamybai ir eksportui. Vyriausybė kurdama šias kreditavimo priemones sieks, kad lėšos būtų pasiekiamos verslui priimtinomis palūkanomis ir toleruotų padidėjusią riziką", – rašoma viešiems svarstymams pateiktame plane.
Vyriausybė žada siekti, kad fondo lėšos būtų pasiekiamos nuo šių metų gegužės-birželio mėnesių „greičiausiu techniškai įmanomu metu".
Per valstybės valdomą investicijų bendrovę „INVEGA" ketinama garantuoti verslo kreditus, faktoringą, lizingo riziką, kompensuoti palūkanas, teikti mikroreditus. Planuojama, kad maždaug 100 mln. Lt per INVEGA būtų pasiekiami nuo kovo.
Paskolos gali būti pigesnės
„Aš manau, kad šiuo laikotarpiu tai yra labai reikalinga programa ir bankai laukia. Ši programa tikrai padės pasidalinti rizika tarp bankų ir Vyriausybės, padės sumažinti skolinamų pinigų kainą verslui", – žurnalistams sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Jo teigimu, „bus skolinama tiek, kiek bus perspektyvių projektų", tačiau jis pripažįsta, kad yra realu iš bankų pasiskolinti apie 2 mlrd. Lt.
LBA mano, kad šios paskolos būtų išduodamos eurais ir paskolų palūkanos galėtų būti apie 6 proc. metinių palūkanų.
Planuojamas fizinių asmenų bankrotas
Tarp numatytų verslo aplinkos gerinimo priemonių plane kalbama apie Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto parengimą. S. Kropo manymu, tai būtų naudinga tuo atveju, jei jam būtų įrašyta pakankamai saugiklių.
„Neturėtumėme sudaryti per daug didelių lūkesčių, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas išspręs dabar kai kurių asmenų, esančių sunkioje būklėje, mokumo problemas", - teigė jis.
Ekonomikos skatinimo plane Vyriausybė žada įgyvendinti galimybę įmones registruoti elektroniniu būdu, sukurti mokestinių kreditų sistemą verslą pradedantiems asmenims, supaprastinti uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reguliavimą, sumažinti juridinių asmenų likvidavimo sąnaudas, taip pat juridinių asmenų likvidavimo terminus, paprastinti skolinimąsi tarp įmonių ir užsienio bankų.
Žadama peržiūrėti valstybės įstaigų ir teisinį reguliavimą verslui, mažinti biurokratinę naštą verslui, tobulinti darbo santykių reglamentavimą.
